Klasikinis ugdymas

Mokykla siekia tapti klasikinio ugdymo gimnazija/licėjumi.
Šiuo metu yra rengiamos klasikinio ugdymo programos.

• Klasikinio ugdymo tikslas – išugdyti vakarietiško mentaliteto išsilavinusį, įgijusį platų kultūros akiratį, kūrybingą žmogų, įgalintą kompetentingai ir kūrybiškai reflektuoti praeities ir dabarties kultūrų santykį ir išlaikyti individo ir visuomenės tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyrą.

• 2020/2021 m.m. klasikinio ugdymo elementai įtraukti į ugdymo planą įvedant šiuos papildomus dalykus:

Formalusis ugdymas:
– Antikos kultūra 5 – 8 klasės;
– Antikos filosofija 9 klasės;
– Lotynų kalba 10 klasės;
– Retorika 9 ir 10 klasės.

Neformalusis ugdymas:
– Antikinis teatras 1 -4 klasės;
– Keramika 1-4 klasės;
– Dailės raiška ir keramika 5-8 klasės.

Apie klasikinį ugdymą

Klasikinį ugdymą papildo į bendrojo ugdymo dalykus integruojamos veiklos, ugdančios mokinių bendrakultūrinę kompetenciją (tai žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą žmogaus veiklą konkrečioje(-se) kultūroje(-se)) bei kitas išsilavinusiai asmenybei reikalingas kompetencijas:
1. Loginis mąstymas ir reflektavimas — ugdoma pažinimo kompetencija sudaro galimybes mokiniams atrasti ir suvokti, kad loginis mąstymas, argumentuotos ir neprieštaringos idėjos sudaro prielaidas pagrįstiems sprendimams priimti, kelia visuomenės kultūrinį lygį.
2. Retorika — ugdoma komunikavimo kompetencija — mokiniai vadovaujasi taisyklingo kalbėjimo taisyklėmis, išmano oratorinį meną, taisyklingai formuluoja teiginius, nagrinėjant įvairias temas, antikinius kalbų tekstus, mokomąją medžiagą, kuri byloja apie patį antikinį mąstymo būdą, Antikos žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėvaizdį. Vadovaujasi retorikos taisyklėmis viešai kalbėdami, dalyvauja diskusijoje, moka polemizuoti, siekia konstruktyvaus dialogo, atsakingai vartoja kalbą. Supranta ir perduoda įvairaus pobūdžio žodinius ir nežodinius pranešimus, bendrauja atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, situaciją. Randa, kritiškai vertina, apibendrina informaciją ir tinkamai ją pateikia kitiems.
3. Filosofija — ugdomos pažinimo ir pilietiškumo kompetencijos — filosofijos šakos — politinė filosofija — siejama nagrinėjant esminius klausimus apie valstybę, vyriausybę, politiką, laisvę, teisingumą, nuosavybę, teises, valdžios vykdomų teisės įgyvendinimų nagrinėjimas: kas tai yra, kodėl tai reikalinga, kas daro vyriausybę legitimia, kokias teises ir laisves ji turi ginti ir kodėl.
4. Klasikiniai ir šiuolaikiniai menai — ugdomos kultūrinės ir kūrybiškumo kompetencijos — analizuojant įvairias temas suvokiama, kad Antikos civilizacija paliko pėdsakus europiečių tradicijose, papročiuose, pažiūrose. Antikos civilizacija vadinama šiuolaikinės Europos civilizacijos lopšiu. Jos poveikis palietė įvairias kultūros sritis: teisės, filosofijos, architektūros, dailės.
5. Klasikinės ir šiuolaikinės kalbos — ugdomos komunikavimo ir pažinimo kompetencijos — kalba yra kiekvienos tautos siela, kuri įsikūnija ir reiškiasi raštijoje, literatūroje, o pirmiausia gyvame tos kalbos vartojime. Aiškinantis antikinius tekstus remiamasi kalbos filosofija, kurios pagrindinė problema — ryšys tarp kalbos ir tikrovės bei ryšys tarp kalbos ir mąstymo. Ugdoma komunikavimo ir informacinė komunikacinė kompetencija. Mokiniai pratinami suvokti įvairių sričių terminų kilmę, sieja su lotynų ir graikų kalbomis.
6. Darnus vystymasis ir socialinis emocinis ugdymas — ugdoma socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija padeda užtikrinti tinkamą gyvenimo kokybę, išmintingai derinant ekonomikos, visuomenės plėtotės bei aplinkos apsaugos tikslus. Darnus vystymasis – modernios ir atsakingos valstybės bei jos visuomenės raidos kelias, kuris remiasi trimis lygiavertėmis politikos sritimis – aplinkos apsauga, ekonominiu vystymusi ir socialine gerove.
Tiek formalus, tiek neformalus ugdymosi procesas yra:
– integralus – derinamos humanitarinių, tiksliųjų, socialinių, gamtos mokslų ir menų ugdymo turinio programos;
– besiremiantis sąveika – tikslingai derinami tradiciniai ugdymo metodai su inovatyviais;
– grindžiamas aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ir problemų sprendimo reikalaujančia projektine tiriamąja ir kūrybine veikla;
– įgyvendinamas per pažintinei, kultūrinei, projektinei veiklai skirtas ugdymo proceso dienas.

Mokytojų patirtis

Klasikinis ugdymas remiasi integralumo principu, apimančiu klasikinės kultūros ir praktikos analizę ir tarpdalykinį klasikinio ugdymo turinį. Klasikiniai dalykai integruojami į mokomuosius dalykus, atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekstą.

Lietuvių kalba ir literatūra

Integruojant klasikinio ugdymo dalykus ( loginis mąstymas ir reflektavimas, retorika, filosofija, klasikiniai ir šiuolaikiniai menai, klasikinės ir šiuolaikinės kalbos bei darnus vystymasis ir socialinis emocinis ugdymas) mokiniui sudaroma galimybė įgyti išsamesnį kalbinį bei platesnį literatūrinį (kultūrinį) išsilavinimą. Skaitoma ir nagrinėjama daugiau Antikos grožinių bei negrožinių kūrinių, klasikos kūriniai nagrinėjami įvairesniais aspektais. Atliekama įvairesnių ir sudėtingesnių sakytinės ir rašytinės kalbos ugdymosi užduočių, projektinių kalbos ar literatūros tyrimo darbų, reikalaujančių savarankiškumo, kūrybiškumo, platesnio kultūrinio konteksto išmanymo.

Pateiktis „Dieviškoji komedija“

Pateiktis „Lietuvių kilmės iš romėnų teorija. Legendos ir mitai“

Istorija

9 klasėje mokoma/si apie Pramoninį perversmą Didžiojoje Britanijoje, jo pasekmes, aptariama, kaip svarbiausi technikos išradimai paveikė ne tik pramoninio perversmo plėtrą, bet ir žmonių gyvenimo aplinką, visuomenės struktūros pokyčius, kaip XIX a. keitėsi žmogaus pasaulėžiūra ir kultūra, formavosi naujos meno srovės. Integruojant loginį mąstymą ir reflektavimą mokiniai mokomi nagrinėti mokomąją medžiagą vadovaujantis pateiktais kriterijais, ją lyginti, grupuoti ir apibendrinti. Integruojant klasikinius ir šiuolaikinius menus mokiniai mokosi rasti kultūrinio gyvenimo pavyzdžių iš antikinio pasaulio, atskleidžiančių kultūros pasiekimus ir sieti juos su XIX a. meno srovėmis bei architektūra.

Pateiktis „XIX a. menas“

Anglų kalba

Mokant anglų kalbos integruojamos klasikinio ugdymo veikos padeda mokiniams pritaikyti savo gebėjimus ir įprasmina mokymąsi, padeda greičiau įsiminti reikiamą informaciją, pagilina, išplečia ir susieja žinias bei gebėjimus, žadina mokinių mokymosi motyvaciją, ugdo mokinių gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.

Tema „Olimpinės žaidynės“ apima trijų pamokų ciklą, kurių metu plečiamas mokinių žodynas sporto tematika, ugdomos sakytinio (klausymo) ir rašytinio (skaitymo) teksto supratimo kompetencijos, ugdomi gebėjimai klausytis ir skaityti tekstą ieškant konkrečios informacijos. Integruojant klasikinio ugdymo principus, pamokų cikle derinami senųjų kultūrų elementai su šiuolaikinio gyvenimo elementais. Mokiniai susipažįsta su Olimpinių žaidynių pradžia – graikiškosios eros atskaitos tašku, aptaria pirmąsias sporto šakas ir lygina su šių laikų Olimpinėmis žaidynėmis, mokosi išskirti panašumus ir skirtumus. Gilinasi į termino „Citius-Altius-Fortius“ reikšmę, supranta Olimpinių simbolių prasmę. Ieško informacijos apie šių laikų sportininkus, atstovavusius Lietuvą Olimpinėse žaidynėse ir pristato projektinį darbą.

Pateiktis „The Olypic Games“

Geografija

Integruojant klasikinio ugdymo dalykus į geografijos pamokas mokiniai skatinami plačiau ir giliau pažvelgti į geografijos mokslo plėtrą, geografines sąvokas, geografinius objektus ir objektų pavadinimus. Atlikdami įvairias kūrybines užduotis, projektinius darbus mokiniai pagal pateiktus kriterijus informaciją lygina, grupuoja, apibendrina, patiria atradimo džiaugsmą, lengviau įsimena. Retorinius įgūdžius lavina žodžiu pristatydami atliktą darbą.

Prieš pradedant mokytis apie Europą, aiškinamasi žodžio „Europa“ kilmė, ji siejama su senovės graikų legenda apie gražiąją Europą. Mokiniams skiriamas projektinis darbas – susirasti legendą, ją savaip interpretuoti ir atlikti kūrybinį darbą pasirinktomis formomis Klasėje mokosi įvairių gebėjimų mokiniai, todėl nurodomi įvairūs galimi užduoties atlikimo būdai: savita legendos interpretacija bet kuria menine raiška arba tik surinkti įvairių  menininkų darbai šia tema, ar detali legendos plėtotė, sietina su geografiniais Europos objektais. Geriausius darbus mokiniai pristato klasei pradedant mokytis apie Europos žemyną, taikant atvirkštinės klasės metodą.

Pateiktis „Legenda apie gražiąją Europą“

Pateiktis „Europos pradžia. Legenda“

Klasikinio ugdymo naujienos

Atnaujinta: 2021-02-21